Bėgančio pasaulio atspindžiai - eNyu.lt

O tada atėjo melsvas vakaras. Žibintai apšvietė bures, o mėnulis atsispindėjo vandeny bei šventės dalyvių akyse. Atslinkęs vakaras su savimi atsinešė vėsą ir ramybę. Bet neišbaidė nei burių, nei šventėjų.

Dar nebuvau matęs tiek mažųjų laivelių Klaipėdoje. Džiugu, kad turime plaukiančių.

Gyvas ne tik šventinis miestas, bet ir uostas. Rodos, taip ir turėtų būti, ar ne?

Patys didžiausieji sutraukė būrius žmonių.

Dar niekada Danė neatrodė tokia siaura.:)

O Pilies uostelis neatrodė toks pilnas.:)

Vandeniu nusidriekia žibintų kasos. Čia kiek - kokios penkios spalvos ir koks 10 atspalvių?:)

Plevėsuoja jūros vėjy.

Klaipėdietiška burių alėja.

Aš su virvėm ir mazgais šiaip visai draugauju, bet čia…

Buvo, tiesa, ir beskubančių supynių.

Nuo tos įvairovės net galva sukosi.:)

Ir dar tarp burių buvo fejerverkai. Nes kokia burių šventė be fejerverkų, tiesa?:)

Daugiau galima pamatyti čia.

Bet šventė artėjo link pabaigos ir metas atsisveikinti jau buvo ne už kalnų.

Rodyk draugams

Žiauriai fainas aitvaras. :)

Kaip ir žadėjau, tęsiu savo istoriją apie tūkstančius Klaipėdos burių. Parodysiu jums antrąją, šventinę dieną. Jei kalbėti paprastai, tai ši šventė man labai patiko - pirmą kartą, dėl burių, vaikštinėjimo ant marių krantinės ir vėjo plaukuose ši šventė buvo išties “Jūros” ir dėl to bent man pasirodė, kad pirmą kartą pati šventės idėja, patys renginiai nustelbė norą prisiliuobt ir eiti aiškintis santykių.  Šį kartą tikrai atrodė, kad žmones tiesiog traukia pamatyti laivus - juk kiekvienas klaipėdietis širdyje jūrininkas, o kiekvienas lietuvis - širdyje klaipėdietis.:)

Tuo pačiu, aš labai džiaugiausi dėl to tūkstantėlio-kito užsienio svečių. Jie pamatė Klaipėdą saulėtą, pilną burių ir besilinksminančių žmonių ir mojo išplaukdami tūkstančiams juos išlydinčių veidų. Jei bent dalis jų teigiamai atsilieps apie šį kraštą ar net užsimanys grįžti (ir atsivežti draugą), tai pati geriausia reklama.

Rusų milžinas Sedov. Tie, kurie neapsilankėte šventėje ir tik matėte nuotraukas - garantuoju, nesuvokiate, koks jis didelis.:) Kiek kartų ėjau link kruizinių laivų terminalo, tiek jo stiebams užpildžius dangų netekdavau amo. Rimtai. Šis milžinas matėsi net nuo Palangos plento.:) Galėtų dažniau toks stovėti.

Ar jums neatrodo, kad prie visų Klaipėdos dangoraižių yra būtinas ir šis atributas - baltašoniai, daugiastiebiai, šimtaburiai laivai?

Smagiausia, kad šventė visus paskatino sėsti į tokią vandens transporto priemonę, kokią kas turėjo. Ir tai, manau, tapo smagiu išbandymu uosto direkcijai - gi tokia intensyvi laivyba mums toli gražu ne įprasta.

Klaipėda atrodo, kaip tikras uostas.:) Ne tik dideli keltai, bet ir milžiniški burlaiviai fone. Dabar turbūt yra laikas pasidžiaugti, kad mano nuotrauka man laimėjo kelionę keltu į Kylį! Reikia pripažinti, kad aš jau esu lojalus DFDS Lisco klientas - va, jau minėjau. Įdomu yra tai, kad buvo labai nelengva išsirinkti nuotrauką apie jūrą. Visgi, kaip Alla sakė praeito įrašo komentaruose - Klaipėda yra namai, o jūra man apskritai kažkas tokio… Negaliu aš ilgai be jos.:) Todėl jos nuotraukų turiu šimtais.

Kažkodėl manau, kad ši šventė buvo ypač smagi mažiesiems. Šie mojo kiekvienam praplaukiančiam laiveliui.

Šiam kartui tiek. O tada atėjo vakaras…

Rodyk draugams

Vėluojantys atvykti.

Nežinau, ar dar kam nors be manęs būdinga savybė, kad kuo daugiau užduočių kauptųsi, tuo sunkiau tampa surasti valios joms įvykdyti. Na, panašu, kad ši savybė - mano geriausias draugas.:) Nors tuščią blogą kas nors galėjo palaikyti fotografuotinų įvykių trūkumu mano gyvenime, tačiau tai toli gražu netiesa. Ką fotografuoti išties buvo, o šilti bei saulėti vakarai vertė klajoti su fotoaparatu, o ne sėdėti parimus prie kompiuterio ekrano. O nuotraukos kortelėse tik kaupėsi, tik kaupėsi.:) Bandau taisyti klaidą, nes jau sutariau su savim, kad fotografavimo nebus, kol į vietas nesudėliosiu esamų nuotraukų. Tikiuosi, kad artimiausios savaitės metu pavyks viską sudėlioti į savas vietas.

O pradėsiu (nors ką tik supratau, kad ne visai chronologiškai) nuo Tūkstančio burių istorijos. Tai istorija apie uosto dangų, kurio visų atspalvių fone švytuoja vėliavos, burės ir praeivių skarelės. Apie uostą, kuris tiek burių prisimena gal tik iš labai labai senų laikų. Tai graži istorija - pilna šurmulio, juoko ir visai neatsitiktinai - žuvėdrų klyksmo. Pasakosiu ją tik taip, kaip moku - vaizdais. Tie, kurie negražūs - reportažiniai. Tie, kurie netaisyklingi ir nekokybiški - “mianas”.:)

Garsusis “Skrajojantis olandas”. Vežioja prakeiktus lobius ir smėlį iš Bermudų.

Žalių burių genamas vienas paskutinių į Klaipėdą atplaukęs “Alexander von Humbolt” iš Vokietijos. Ir vakaro saulė už tikrų jūros debesų.

Tai tiek tų tamsių atvykimo vakaro vaizdų. Jei lauksit, truputį papuotavę jau tuoj ir vėl kelsim bures.

Rodyk draugams

Pavasaris? Beje, čiurlioniškai jau buvo.

Rodyk draugams