header image
 

“I drive a jaaaag” arba automobilių fotografija ir kiti eksperimentai


My Jaaaaag.:)

Berašydamas komentarą apie savo žaibų nuotraukas susivokiau, kad šis mano blogas jau įkopė į penktuosius gyvenimo metus (gegužės 30tąją jis tyliai pats sau vienišas atšventė gimtadienį). Nebūsiu tiek geek’iškas ir nerašinėsiu, kiek skaitytojų sulaukiau, kiek įrašų parašiau ar kiek komentarų man padovanojot. Nuotraukų, žinau, kad čia jau atsidūrė kiek daugiau nei 600.

Tačiau tas jubiliejus vėl grąžino mintis apie tai, kad jau seniausiai norėjau atsinaujinti, nes per tuos metus taip ir nesugebėjau blogo padaryti būtent tokio, kokio noriu. Bet vėlgi, čia ilgos ir neįdomios kalbos.

Taip pat pradėjau mąstyti apie tai, ką ir kaip aš fotografuoju. Atrodytų, kad per tuos penkerius metus jau turėčiau kažką mokėti, ar ne? Bet daugeliu atžvilgių, aš vis dar kažkur kažką pradedu, vis dar eksperimentuoju. Ok, gal sakysim, kad man priimtinesnė reportažinė fotografija. Tai galbūt vienintelė sritis, kurioje sekasi kiek geriau - renginiai, šventės, koncertai, festivaliai. O praktiškai visa kita - tik pavieniai eksperimentai. Tarp tų eksperimentų yra ir tie patys praeitos savaitės žaibai, ir portretai, kuriais kiek vėliau pasidalinsiu, ir HDR, kurį bandžiau keletą kartų. Tarp jų buvo ir automobilių fotografija, kurią labai senai norėjau išmėginti.

Praktiškai nuo tada, kai sėdau už šio juodo katino vairo, norėjau pamėginti jį įsiamžinti taip, kaip jis vertas. Bet visada žinojau, kad fotografuoti juos įdomiai yra gerokai nelengvas užsiėmimas. Visų pirma, reikia partnerio, kuris galėtų padėti bent jau mašiną pajudinti, kaip tau norisi. Antra, turi labai gerai suvokti, ko nori iš būsimo kadro, kad tokį didelį objektą sugebėtum tinkamai įkomponuoti į aplinką.

Trečia, reikia suvokti, kas konkrečiai tinka būtent šiam automobiliui - patikėkit, fotografuojant CLS mersą ar tą patį 5er BMW rakursai turėtų būti visiškai kiti. Ir aišku, man atrodo, kad labai svarbu tinkamas aplinka - čia ne žmogaus portretas ir galimybių žaisti su bokeh ar tiesiog siauru DOF nėra tiek daug. Daugiau nuotraukų “after the break”. Tęsti skaitymą ‘“I drive a jaaaag” arba automobilių fotografija ir kiti eksperimentai’

Audra Vilniuje - žaibus begaudant

Fantastiškas oras! :) Nieko nėra geriau už šiek tiek gamtos stichijos! Ir reikia pripažinti, tokios audros aš jau senai nemačiau - vaikystėje kažkada buvau patekęs į taip vadinamą umarą, kai net nelijo, bet žaibavo praktiškai nesustojant. Šįvakar, kita vertus, dar ir kaip lijo! Tai va, pamėginau pamedžioti tuos žaibus, kurie man prieš akis švytavo. Pasižadėjau sau, kad jei pagausiu, tai reiks vėl grįžt prie fotografijos. Na, ar turėsiu tesėti šį pažadą - spręskit jūs.:)

Beje, kai pradedi medžioti, tai pasidarai maniakas ir po to negali sustoti. Tai nesibaigusi audra ir tebesitęsiantys žaibai mane dabar labai erzina…:) Nors, manau, kad šiam vakarui užteks.

Keletas mažesnių ar prasčiau pagautų dar čia:

Vasaros renginiai - Tundra

Praeitų metų vasara tikrai padovanojo aibę įdomių renginių, didžioji dalis jų buvo muzikiniai ir suteikė galimybę nutraukti vieną kitą nuotrauką. Iš didesniųjų teko apsilankyti ir B2G, ir Tundroj, ir Satta Outside. Kadangi juos dar turiu skoloj, tai pasistengsiu pasidalinti keliais vaizdeliais.

Kalbant konkrečiai apie Tundrą, praeitų metų festivalis buvo vienas įdomesnių. Smagi aplinka ir ežerai aplinkui man sukūrė tą atmosferą, kurios aš ir norėčiau festivalyje. Tiesa, be smagios kompanijos tas lietingas orelis turbūt nebūtų atrodęs taip patraukliai, ypač pirmąjį vakarą, kai daugiau nei dvi valandas stovėjom laukdami teisės įžengti į festivalio teritoriją, o po to tamsoje ir per lietų statėme palapines. Bet lietus truko trumpai, o kai pradėjo giedrytis buvo žiauriai smagu susėdus ant pledo girdint muziką gurkšnoti alų. Ir tai man, iš esmės, ir atspindi tą nuotaiką, kuri yra Tundra, kuri ten ir turėtų būti.

Seniau Tundra kainavo keletą litų (na, taip, gerai - gal dvidešimt) ir dėl to kepti dešreles vidury lauko iš kažkur toli aidint D’n'B ritmams atrodė labai logiška ir buvo žiauriai smagu. Už praeitų metų Tundrą mes sumokėjom tikrai arti šimtuko. Ir čia jau pradėjau jausti, kad tuos pinigus aš norėčiau mokėti už gal kiek labiau mano muzikinį skonį atitinkantį festivalį. Aišku, tokie žmonės kaip Messiah nepagadina jokio festivalio, o chill’o erdvė Tundroje visada buvo bene geriausia iš visų lietuviškų festivalių. Dar atsimenu pirmąją Tundrą, kai turbūt visą naktį pragulėjom chill’o palapinėj, o didžiausias atradimas tada buvo visai negirdėtas Golden Parazyth.

Tad aš ir toliau norėčiau, kad Tundra liktų tas neįpareigojantis festivalis, kuriame tu didžiąją dalį laiko galėtum praleisti prie šašlykinės, ant pledo, snausdamas chill’o palapinėj, besimaudydamas ežere - tai yra stovyklaudamas su aplink skambančia muzika ir sklandančia festivalio dvasia. O čia jau jautėsi kiek per daug komercijos. Bet nepaisant to minimalaus bambesio, labai smagiai praleidau laiką. Jau vien dėl to, ko stokoja B2G - daugybės vandens visiškai čia pat! Nežinau kame mums turėtų būt džiaugsmas dalyvaut festivalyje, kuris vyksta trobos ant kalno papėdėje. Duokit man ežerą!

Tai va, atmosfera ten smagi, žmonės (jei savi) tinka bet kokiame festivalyje. O muzika… Tundra visada buvo sunkesnės elektronikos festivalis, tai tokios muzikos mėgėjams daugiausia džiaugsmo jis turbūt ir teikia. Kita vertus, šių metų Tundros lankyti neplanuoju. Leisiu sau ir festivaliui susivokti savyje.

Visi turbūt bėgat akim per mano prikeverzotą tekstą ir mąstot, kurioj vietoj jis pasakys - DUB FX!!! Tai va -> DUB FX!!! Iš esmės, šis žmogus ant pečių ištempė visą praeitų metų festivalį tokiems Tundros muzikinio formato neatitinkantiems kadrams, kaip aš. Visi su draugais nusprendėm, kad bilieto kainą buvo galima sumokėti vien už jo pasirodymą. Ir tai yra šventa teisybė. Jis pavarė tokį valandos trukmės jungle, d’n'b, trip-hop koncentratą, kuris kaip kablys smigo į kaktą nuo pirmųjų jo beatbox’o garsų ir nepaleido iki “buy my cd”. Net pamirštant tai, kad jis visa tai daro gyvai, net nekreipiant dėmesio, kad jis nėra tiesiog “muzikantas” ar “atlikėjas”, o labiau - performing artist ar kaip tai pavadinti, jo muzika pati savaime yra neįtikėtina. Tai valandai buvau pamiršęs ne tik lietų. Pamiršau turbūt viską. Ir net nesvarbu, ar gabalas buvo jau girdėtas ar ne. Kol galiausiai jis susprogdino mus savo Ghostbusters versija. Vienareikšmiškai geriausias penkmečio gyvas pasirodymas.

Belaukiant tėvo…


Praeitos vasaros ramybė žiūrint į marias. O buvo vėjuota veik, kaip dabar… Garsas - My ship isn’t pretty iš naujausio Kings of Convenience albumo. Tik jie galėtų mane priversti nuvažiuoti į Gdynę šįmet.:)

Tūkstančio burių istorija - Išlydėjimas

Turbūt bent iš dalies geras metas dabar parašyti apie regatos išlydėjimą. O geras dėl to, kad už lango jaučiama kaitra man primena tą popietę, kai dviračiu lėkiau ant Smiltynės molo. Žinoma, prieš maždaug 10 mėnesių būčiau galėjęs kiek daugiau papasakoti apie kiekvieną nuotrauką, bet tebūnie tai daugiau foto(nei)pasakojimas. Tarsi vienos iš daugelio skolų skaitytojams grąžinimas. Ir tuo pačiu sąžinės priekaištų nusimetimas leidžiantis vėl drąsiai į rankas imti fotoaparatą.

Tęsti skaitymą ‘Tūkstančio burių istorija - Išlydėjimas’