Bėgančio pasaulio atspindžiai - eNyu.lt

Aš suprantu, kad šiandiena nėra kažkokia ypatinga diena mūsų valstybei. Galbūt šis mano įrašas būtų daug labiau tikęs vienai iš svarbiausių valstybinių švenčių. Bet šiandien rašydamas darbinį straipsnį atsitiktinai aptikau dalyką, kuris mane ypatingai sudomino - New York Times į savo tinklapį sukėlė ir visuomenei prieinamą padarė visą savo archyvą, o jame ir spausdintų laikraščių tekstus. Naujiena atrodytų įdomi ir tiek, aš ją netgi, turbūt, girdėjau anksčiau. Svarbu yra tai, kad tame archyve aiškiai atsispindi pasaulio žvilgsnis į mūsų šalį ir vienus svarbiausių jos istorijos įvykių - nepriklausomybės paskelbimą, okupaciją, represiją ir nepriklausomybės atkūrimą. Neįsivaizduoju geresnio šaltinio mokytis istorijai (aišku, ne vienintelio šaltinio), kaip tikri žurnalistų to laikmečio straipsniai. Tad pasistengsiu trumpai sudėlioti svarbiausius šios istorijos akcentus. Tai toli gražu nebus nuosekli istorijos pamoka - greičiau pastebėjimai remiantis surastais šaltiniais. Man buvo labai įdomu, tikiuosi bus ir jums.

1918 m. Sausio 13 d. - Lietuva skelbia savo nepriklausomybę. Pribloškiančiai įdomus straipsnis apie tai, kad lietuvių konferencija Stokholme nusprendė skelbti Lietuvos nepriklausomybę susijungiant su Latvija (Lettland). Straipsnyje nuosekliai analizuojama Lietuva kaip tauta, jos istorija, papročiai ir žmonės. Labai retai išvysi tokį pozityvų Lietuvos paveikslą. Lietuvių istorijos pradžia apibūdinama taip:

“Lietuviai yra Indo-Arijai. Gražūs, šviesiaplaukiai, mėlynakiai, aukšti ir stiprūs. Jie jokiais saitais nesietini su teutonais ar slavais. Yra manoma, kad jie iš Azijos į Europą atkeliavo maždaug 2000 m. pr. Kr. Jie apsistojo prie Juodosios jūros, netoli Dunojaus žiočių. Ilgainiui vejami kitų tautų lietuviai nukeliavo iki Baltijos jūros krantų, kur galiausiai ir apsistojo. Čia lietuviai augo ir klestėjo. Jie buvo taikūs žmonės, nekariaujantys jei nepuolami, labiausiai susitelkę į žemdirbystę ir šiek tiek į medžioklę bei žvejybą. Kaip tautai polinkį į komerciją ar gamybą jiems labiausiai apribojo fizinė aplinka, tačiau labiau ištroškę nuotykių lietuviai keliavo į Romą veždami gintaro ir kitų jų šalies produktų krovinius.”

Dar keletas įdomių faktų - nors minimas Vytauto nesėkmingas siekis tapti karaliumi, tačiau Mindaugas minimas tik kaip eilinis Kunigaikštis. Jogaila minimas savo lenkiškuoju (transkribuotu) vardu Yagello.
Minimi daugelis tų faktų, kuriais mes didžiuojamės savo istorijoje - Europos išgelbėjimas nuo mongolų invazijos, sienos, siekiančios Juodąją jūrą, seniausia gyva kalba, kuria remiantis atliekamos sanskrito studijos ir pan.
Apimant visas norimas teritorijas bendras naujosios valstybės gyventojų skaičius turėtų būti 11,5 mln! Juos sudarytų 7,5 mln. tikrų lietuvių, 1,5 mln. lenkų, rusų, vokiečių ir žydų, o prie tikrosios Lietuvos prijungus Latviją pridėtume dar 2,5 mln. latvių. Bendras norimos teritorijos žemėlapis:

1918 m. Vasario 12 d. - Bernas, Šveicarija - Aukščiausia Nacionalinė Lietuvos Taryba, apsistojusi Šveicarijoje, visoms Šveicarijoje diplomatines atstovybes turinčioms valstybėms išsiuntė pranešimą, kuriuo skelbiama, kad Lietuva atkuria savo nepriklausomos valstybės statusą ir skelbia Vilna sostine. Visas tekstas:

Konkretaus straipsnio apie Akto pasirašymą neradau. Galimas daiktas, kad jis yra kažkur archyvuose.

1918 m. Liepos 23 d. - Labai neigiama pan-germanų reakcija į Lietuvos siekį paskelbti Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi - Mindaugu II. Viena svarbiausių straipsnio minčių yra teiginys, kad Lietuvai neturėtų būti leista būti nepriklausomai, o ji turėtų būti aneksuota ir prijungta prie Prūsijos. Straipsnis ironiškai pažvelgia į faktą, kad naujojo karaliaus bendravardis - Mindaugas Pirmasis siekdamas germanų palankumo apsikrikštijo tam, kad galėtų karūnuotis. Pasiekęs savo tikslus jis grįžo prie pagoniškų papročių, o karo žygiuose nužudė nemažai germanų. Kaip mini autorius, prūsams bei vokiečiams toks vardo pasirinkimas turėtų atrodyti net labai netinkamas.

1919 m. Sausio 12 d. - Autoriaus pamąstymai apie tai, kas turėtų sudaryti naująją Lietuvos valstybės teritoriją. Pabrėždamas Nemuno upės svarbą, jis teigia, kad Lietuvai reikėtų atsisakyti žemių, kurios nors ir etnografiškai yra lietuviškos (jose seniau gyveno lietuviai), tačiau kurių gyventojai jau seniau perėmė lenkų ar rusų kalbą. Tokiu būdu, visdar prijungiant Latviją, jis skaičiuoja, kad naujosios Lietuvos valstybės teritorija turėtų būti 85 tūkst. 778 kvadratinių kilometrų ploto, o joje turėtų gyventi 6 mln. 260 tūkst. gyventojų.

1919 m. Gruodžio 10 d. - lenkų kariuomenės invazija į Lietuvos teritoriją. Straipsnyje Lenkija kaltinama demarkacinės linijos nepaisymu bei Vilniaus krašto lietuvių engimu. Minimas vienas įdomus faktas - Sąjungininkai buvo suinteresuoti stiprios Lenkijos idėja - kaip barjero tarp germanizmo iš vienos pusės bei bolševizmo iš kitos. Viena stipriausių šios idėjos gynėjų buvo Prancūzija - atsiuntusi į Lenkiją savo karių bei metusi nemažai finansinių išteklių į šalį. Cituojant straipsnį, “ši ambicinga ar imperialistinė dvasia “kalė naujajai Lenkijos valstybei į galvą”".

Visi žinome, kas sekė po to - Vokietijos kariuomenė 1939 m. Rugsėjo pirmąją įžengė į Lenkiją ir “all hell broke loose”. Tada Lietuva, kaip suveneri valstybė, dar kartą dingo iš žemėlapių ir tapo per maža, kad pasaulis pastebėtų. Tačiau praėjus 51 metams, Lietuva dar kartą išniro į pasaulio akiratį. Bet tai jau istorija kitam kartui.

Patiko (0)

~ eNyu | 2009-07-24. Temos: istorija, lietuva, nepriklausomybė, straipsnis, tekstas, Tema